- išpūstėti
- ×išpūstė́ti žr. 2 išpūstyti: 1. Rk, Rš, Ps Namus išpūstėjom, tave bemokydami, kas beims plikas [seseris] J.Balt. Tėvas turtą sukrovė, o sūnus išpūstė́jo Žl. Išpūstė́t kožnas moka, o dagyvent ne visi dagyvena Krd. Ne savo prakaitu uždirbai, greit išpūstė́si Skdt. | refl. tr., intr.: Išsipūstė́[jo] viską i išvažia[vo] Dglš. Nemokėjo gyventi, labai išsipūstėjo Lnkv. 2. Išpūstėjęs [mišką] iš čento, zasiekus padarė A.Baran. Jau išpūstė́jo visus žolynus BM441. 3. intr. išnykti, pražūti: Par dvejis metus viskas išpūstė́jo Antš. \ pūstėti; išpūstėti; razsipūstėti
Dictionary of the Lithuanian Language.